Post Ars partitūra

Knygoje „Post Ars partitūra“ pristatomas avangardinio meno grupės „Post Ars“ trisdešimties metų veiklos laikotarpis: parodos, akcijos, hepeningai, performansai, instaliacijos, žemės meno projektai, leidiniai ir individuali keturių menininkų – Alekso Andriuškevičiaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio, Česlovo Lukensko ir Gintaro Zinkevičiaus – kūryba. Knygai „Post Ars partitūra“ tekstus rašė grupės menininkai, taip pat Erika Grigoravičienė, Giedrius Gulbinas, Daiva Citvarienė, Linara Dovydaitytė, Rūta Lukenskienė, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Kęstutis Šapoka. Grupė „Post Ars“ oficialiai susikūrė 1989 m., nors jos nariai bendradarbiavo jau nuo dešimtmečio pradžios. Tais pačiais metais jie surengė įspūdingą akciją Zatyšių smėlio karjere, o 1990 m. – parodą „Kauno dailininkų instaliacijos“, iššaukusią tradicinių dailininkų protestą. 1992 m. 60 egzempliorių tiražu išleistoje savadarbėje knygoje „Post-Ars tekstai“ (dalyvavo rašytojas Herkus Kunčius) grupė prisistatė iki tol Lietuvoje nematytais parafilosofiniais eksperimentais, kalbos geometrija, dadasemiotinėmis esė, aforizmais ir piešiniais, o 1994 m. atkreipdami dėmesį į nepriklausomybės idealų išdavystes vasario 16-osios proga surengė akciją Kauno gatvėse „Šešiolikos taktų periodas“. 1993 m. Post Ars įgyvendintas žemės meno kūrinys „Partitūra“ laimėjo pagrindinį prizą Europos bienalėje Niederlausitz II – ten „natomis“ tapo tarp pabėgiais nubraižytų penklinių atsidūrę peizažo elementai: medžiai, paukščiai, akmenys, žolės ir net vėjas. Šie ir kiti grupės kūriniai pristatomi knygoje, bet pagrindinis akcentas – unikali 1989–1991 m. įgyvendintų akcijų ir performansų fotografijų kolekcija (156 vnt., jos išlikę tik du egzemplioriai, o negatyvai dingę). Fotokolekcija pernai buvo eksponuojama Šiuolaikinio meno centre (kuratorės Julija Fomina ir Agnė Narušytė), be to, žiūrovams po kojomis buvo išklotos „brandžios MINDYS“.